Neteisėta migracija į Vokietiją „turi sumažėti“ po to, kai vienas siras, atvykęs į Vokietiją kaip prieglobsčio prašytojas, buvo apkaltintas trijų žmonių nužudymu praėjusią savaitę vakariniame Solingeno mieste, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Tai buvo terorizmas, terorizmas prieš mus visus“, – pirmadienį viešėdamas Solingene sakė M. Scholzas.
Scholzas taip pat sakė, kad jo vyriausybė turės padaryti „viską, ką galime, kad užtikrintų, jog tie, kurie negali ir neturėtų likti čia, Vokietijoje, būtų sugrąžinti ir deportuoti“, o prireikus deportacijos būtų paspartintos.
Jis taip pat pažadėjo „labai greitai“ sugriežtinti įstatymus dėl ginklų nuosavybės.
Politinės tragedijos pasekmės ėmė nuskambėti visoje Vokietijoje, kai tik pareigūnai patvirtino, kad penktadienio mirtinai nužudytais sumušimais įtariamasis yra pabėgėlis iš Sirijos.
Tariamas užpuolikas – 26 metų Issa Al H. – įtariamas ryšiais su teroristine organizacija „Islamo valstybė“.
Ir taip aršios diskusijos apie migraciją tapo dar įnirtingesnės.
Praėjus dienai po išpuolių, konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareikalavo nutraukti pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano priėmimą ir paragino kontroliuoti visas Vokietijos sienas.
Alice Weidel, kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) lyderė, žengė žingsnį toliau ir nori visiškai sustabdyti bet kokią migraciją.
Ekspertai teigia, kad tokie siūlymai neįgyvendinami ir nesuderinami su Vokietijos bei Europos Sąjungos teise.
Scholzo valdančioji centro kairioji SPD partija teigia, kad Vokietija ir toliau laikosi savo teisinių ir humanitarinių įsipareigojimų padėti nuo persekiojimo bėgantiems asmenims.
Tačiau jo vyriausybė taip pat įsipareigojo deportuoti sunkius nusikaltimus padariusius migrantus ir žmones, kurių prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas.
Įtariamasis Solingeno išpuoliu į Vokietiją atvyko 2022 metais kaip pabėgėlis iš Sirijos. Paprastai sirai turi gerą galimybę gauti prieglobstį Vokietijoje.
Tačiau jo prašymas buvo atmestas ir buvo įsakyta deportuoti į Bulgariją, nes ten jis jau buvo užsiregistravęs prieglobsčiui gauti. Pareigūnai teigia, kad bandant jį deportuoti nepavyko jo rasti ir jis liko Vokietijoje.
Dabar kilo ginčas dėl to, kas buvo atsakingas už tą nesėkmę.
Vokietija paprastai nedeportuoja žmonių atgal į nesaugias šalis ar karo zonas, tokias kaip Sirija ar Afganistanas – tam reikėtų derėtis su Talibano vyriausybe. Tačiau yra raginimų tai pakeisti.
Jau daugelį metų Vokietija buvo įtraukta į prieštaringas diskusijas apie migraciją. Vietos tarybos teigia, kad jų biudžetai ištempti. Taip pat raginama paspartinti paraiškų teikimo procesą ir leisti pabėgėliams greičiau dirbti, o tai, kai kurių nuomone, padėtų jiems integruotis į Vokietijos visuomenę.
Atsižvelgiant į didelį Vokietijos priimamų pabėgėlių skaičių, šalis paprastai susitvarko gerai, o šiais metais pabėgėlių skaičius mažėja.
Tačiau Vokietija kasmet paprastai priima šimtus tūkstančių prieglobsčio prašytojų.
2023 metais prieglobsčio paprašė kiek daugiau nei 350 000 žmonių. Be to, apie 1,2 mln. ukrainiečių atvyko į Vokietiją nuo visapusiškos Rusijos invazijos 2022 m.
Palyginti su kitomis šalimis, kurios priima mažiau pabėgėlių, teroro išpuoliai, susiję su prieglobsčio prašytojais Vokietijoje, yra reti.
Paskutinis didelis incidentas įvyko 2016 m., kai islamistų ekstremistui sunkvežimiu įvažiavus į Kalėdų mugę Berlyne, žuvo 12 žmonių.
Tačiau ši naujausia ataka gali turėti didžiulį politinį poveikį.
Sekmadienį dviejose didelėse Rytų Vokietijos žemėse – Saksonijoje ir Tiuringijoje – vyks svarbiausi regioniniai rinkimai.
AfD, kuri tikisi gerai pasirodyti ir netgi gali laimėti daugiausiai balsų, jau naudoja ataką kaip savo kampanijos dalį.
Praėjus kelioms valandoms po dūrio, AfD, turėdamas omenyje partijos regiono lyderį Tiuringijoje Björną Höcke, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą su užrašu „Höcke arba Solingen“.