Kodėl Etiopija taip nerimauja dėl Egipto ir Somalio sąjungos

Somalio ir Egipto karinis aljansas trapiame Afrikos Kyšulyje drasko plunksnas, ypač sunervindamas Etiopiją – ir nerimaujama, kad nuopuoliai gali tapti daugiau nei žodžių karu.

Šią savaitę įtampa išaugo, kai į Somalio sostinę Mogadišą atskrido du Egipto kariniai lėktuvai C-130, o tai rodo anksčiau rugpjūčio mėnesį pasirašyto susitarimo pradžią per Somalio prezidento valstybinį vizitą Kaire.

Planuojama, kad iki 5 000 Egipto karių metų pabaigoje prisijungs prie naujos išvaizdos Afrikos Sąjungos pajėgų, o dar 5 000 bus dislokuoti atskirai.

Etiopija, kuri buvo pagrindinė Somalio sąjungininkė kovojant su su „al Qaeda“ susijusiais kovotojais ir nesutaria su Egiptu dėl didžiulės užtvankos, kurią pastatė Nilo upėje, teigė negalinti „stovi be darbo, kol kiti veikėjai imasi priemonių destabilizuoti regioną“.

Somalio gynybos ministras atkirto, sakydamas, kad Etiopija turėtų nustoti „raudoti“, nes kiekvienas „pjaus tai, ką pasėjo“ – tai yra nuoroda į jų diplomatinius santykius, kurie jau kelis mėnesius smunka.

Viskas priklauso nuo Etiopijos ministro pirmininko Abiy Ahmed ambicijų, kuris nori, kad jo šalis, neturinti prieigos prie jūros, turėtų uostą. Etiopija prarado prieigą prie jūros, kai 1990-ųjų pradžioje Eritrėja atsiskyrė.

Naujųjų metų dieną ponas Abiy pasirašė prieštaringai vertinamą susitarimą su pasiskelbusia Somalilando Respublika dėl 20 km (12 mylių) jos pakrantės ruožo nuomos 50 metų karinio jūrų laivyno bazei įrengti.

Tai taip pat gali paskatinti Etiopiją oficialiai pripažinti atsiskyrusią respubliką – to Somalilandas labai stengiasi.

Somalilandas nuo Somalio atsiskyrė daugiau nei prieš 30 metų, tačiau Mogadišas jį labai vertina kaip savo teritorijos dalį ir apibūdino susitarimą kaip „agresijos aktą“.

Somalis baiminasi, kad toks žingsnis gali tapti precedentu ir paskatinti kitas šalis pripažinti Somalilando nepriklausomybę, BBC sakė geopolitikos analitikas Jonathanas Fentonas-Harvey.

Jis pridūrė, kad kaimyninis Džibutis taip pat nerimauja, kad tai gali pakenkti nuo uosto priklausančiai ekonomikai, nes Etiopija tradiciškai pasikliauja Džibučio importu.

Iš tikrųjų, bandydamas sumažinti įtampą, Džibučio užsienio reikalų ministras BBC sakė, kad jo šalis yra pasirengusi pasiūlyti Etiopijai „100%“ prieigą prie vieno iš savo uostų.

„Jis bus Tadžuros uoste – 100 km, (62 mylių) nuo Etiopijos sienos“, – BBC Focus per Afrikos televiziją sakė Mahmoudas Ali Youssoufas.

Tai neabejotinai melodijos pasikeitimas dar praėjusiais metais, vyresnysis prezidento patarėjas sakė, kad Džibutis nenorėjo pasiūlyti savo kaimynui nevaržomos prieigos prie Raudonosios jūros.

Iki šiol Turkijos bandymai numalšinti įtampą buvo nesėkmingi, o Somalis tvirtino, kad nepasitrauks, kol Etiopija nepripažins savo suvereniteto Somalilandui.

Somalis ne tik įtraukė Nilo priešą Egiptą į mišinį, bet ir paskelbė, kad Etiopijos kariai nuo kitų metų sausio nebebus AS pajėgų dalimi.

Būtent tada prasideda trečioji AS taikos palaikymo operacija – pirmoji buvo dislokuota 2007 m., kai Etiopijos kariai kirto sieną, kad padėtų kovoti su islamistų kovotojais al-Shabab, kurie tuomet kontroliavo Somalio sostinę.

Pasak naujienų agentūros Reuters, dabartinę AS misiją vykdo mažiausiai 3000 Etiopijos karių.

Praėjusią savaitę Somalio ministras pirmininkas taip pat sakė, kad Etiopija pagal atskirus dvišalius susitarimus turės išvesti kitus 5–7 000 savo karių, dislokuotų keliuose regionuose, nebent ji pasitrauktų iš uosto sutarties su Somalilandu.

Etiopija tai vertina kaip antausį už, kaip sakė jos užsienio reikalų ministras, „aukas, kurias Etiopijos kariai sumokėjo“ už Somalį.

Karių išvedimas taip pat padarytų Etiopiją pažeidžiamą džihadistų išpuolių, BBC sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Christopheris Hockney.

Jis pridūrė, kad planuojamas Egipto karių dislokavimas prie jos rytinės sienos taip pat sukeltų Etiopiją ypač susirūpinusią.

Egiptas Etiopijos Nilo užtvanką šalies vakaruose laiko egzistencine grėsme ir praeityje perspėjo, kad imsis „priemonių“, jei kiltų grėsmė jo saugumui.

Egiptas kaltina Etiopiją, kad ši grasina savo vandens tiekimu statant Didžiąją Etiopijos renesanso užtvanką (Gerd).

Tai prasidėjo 2011 m. prie Mėlynojo Nilo intako Etiopijos šiaurės vakarų aukštumose, iš kur teka 85 % Nilo vandens.

Egiptas sakė, kad Etiopija pastūmėjo įgyvendinti projektą visiškai „nepaisydama“ žemupio šalių interesų ir teisių bei jų vandens saugumo.

Ji taip pat teigė, kad 2 % sumažinus vandens kiekį iš Nilo, gali būti prarasta apie 200 000 akrų (81 000 hektarų) drėkinamos žemės.

Etiopijoje užtvanka vertinama kaip būdas pakeisti šalį, gaminant elektrą 60% gyventojų ir užtikrinant nuolatinį elektros energijos srautą įmonėms.

Paskutinės diplomatinės pastangos išsiaiškinti, kaip turėtų veikti užtvanka – ir nustatyti, kiek vandens nutekės pasroviui į Sudaną ir Egiptą – žlugo praėjusį gruodį.

Egipto karinis susitarimas su Somaliu laiko „istorinį“ – Egipto prezidento Abdul Fattah al-Sisi žodžiais – ir galimą galimybę susitarti dėl didžiulės užtvankos.

Iš tiesų, ginčas dėl Nilo gali susiklostyti Somalyje, perspėja Horno tarptautinio strateginių studijų instituto direktorius dr.

Tai gali sukelti „mažo masto tarpvalstybinį konfliktą“ tarp Etiopijos ir Egipto, jei jų kariai susitiks prie Somalio sienos.

Somalilandas taip pat perspėjo, kad Egipto karinių bazių įkūrimas Somalyje gali destabilizuoti regioną.

Tiek Etiopija, tiek Somalis jau susiduria su savo vidiniais nesutarimais – Etiopija, kai keliuose regionuose vyksta žemo lygio sukilimai, o Somalis, atsigaunantis po 30 metų trukusio destruktyvaus pilietinio karo, vis dar turi kovoti su al-Shabab.

Ekspertai teigia, kad nei vienas, nei kitas negali sau leisti tolesnio karo – ir didesni neramumai neišvengiamai sukeltų tolesnę migraciją.

Daktaras Khannenje BBC sakė, kad kilus konfliktui, jis gali dar labiau apsunkinti Raudonosios jūros geopolitiką, įtraukdamas kitus veikėjus ir dar labiau paveikti pasaulinę prekybą.

Sueco kanalu kasmet praplaukia mažiausiai 17 000 laivų, o tai reiškia, kad per Raudonąją jūrą plaukia 12 % metinės pasaulinės prekybos, o tai sudaro 1 mlrd.

Dėl šios priežasties tokios šalys kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Turkija norėjo užmegzti partnerystę su Afrikos tautomis, tokiomis kaip Somalis, besiribojančiomis su Raudonąja jūra.

Harvey teigimu, Turkija ir JAE turi daugiau galimybių tarpininkauti ir rasti aukso vidurį.

JAE daug investavo į Somalio Berberos uostą ir turi didelę įtaką Etiopijai dėl savo investicijų ten.

Visų žvilgsniai bus nukreipti į kitą diplomatinį Turkijos, kuri palaiko ryšius ir su Etiopija, ir su Somaliu, postūmį. Derybos turėtų prasidėti rugsėjo viduryje.

Papildomi reportažai BBC Ashley Lime, Waihiga Mwaura, Kalkidan Yibeltal ir Juneydi Farah.