STEPHANE’AS DE SAKUTINAS / AFPPraėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai Prancūzijoje pirmalaikiai rinkimai baigėsi politine aklaviete, ministro pirmininko pareigas perėmė veteranas prancūzų konservatorius Michelis Barnier.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė buvusį ES vyriausiąjį „Brexit“ derybininką, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas su politinėmis partijomis ir potencialiais kandidatais.
73 metų M. Barnier ketvirtadienio vakarą atvyko į ministro pirmininko rezidenciją „Hôtel Matignon“ Paryžiuje, perėmęs pareigas iš Gabrielio Attalo, jauniausio visų laikų Prancūzijos ministro pirmininko, ėjusio pareigas pastaruosius aštuonis mėnesius.
Dabar jis turės suformuoti vyriausybę, galinčią išgyventi Nacionalinėje Asamblėjoje, padalytoje į tris didelius politinius blokus, kurių nė vienas nesudarys aiškios daugumos.
2016–2019 metais vadovavęs maratoninėms deryboms dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos, jis turi nemenką politinio aklavietės patirtį. Jis padarė ilgą politinę karjerą Prancūzijoje ir ES, ilgą laiką priklausė dešiniųjų Respublikonų (LR) partijai.
Prancūzijoje žinomas kaip Ponas BrexitM. Barnier yra seniausias Prancūzijos ministras pirmininkas nuo Penktosios Respublikos atsiradimo 1958 m.
Prieš trejus metus jis bandė tapti savo partijos kandidatu į prezidentą Macroną į Prancūzijos prezidento postą ir jam nepavyko. Jis teigė norintis apriboti ir kontroliuoti imigraciją.
Prezidentas Macronas pirmą kartą paskyrė A. Attalą ministru pirmininku 2024 m. pradžioje, o laikinojo posto jis liko nuo liepos mėn. Savo atsisveikinimo kalboje prie viešbučio „Matignon“ ponas Attal sakė: „Prancūzijos politika serga, bet išgydyti galima, jei visi sutiksime tolti nuo sektantizmo“.
Prezidentui Macronui prireikė 60 dienų, kad apsispręstų dėl ministro pirmininko pasirinkimo, nes per Paryžiaus olimpines žaidynes jis paskelbė „politines paliaubas“.
Tačiau M. Barnier’ui prireiks visų savo politinių įgūdžių, kad galėtų naršyti ateinančiomis savaitėmis, o centro kairieji socialistai jau planuoja užginčyti jo paskyrimą balsuodami dėl pasitikėjimo.
AFPE. Macrono prezidentavimas tęsiasi iki 2027 m. Paprastai vyriausybę sudaro prezidento partija, nes jie renkami savaičių skirtumu.
Tačiau žmogus, pasivadinęs „laikrodžių šeimininku“, tai pakeitė, kai birželį paskelbė pirmalaikius rinkimus ir jo centristai atsidūrė antroje vietoje po kairiojo sparno Naujojo liaudies fronto.
Prezidentas Macronas apklausė kelis potencialius kandidatus į ministro pirmininko pareigas, tačiau jo užduotį apsunkino poreikis sugalvoti vardą, kuris galėtų išgyventi vadinamąjį nepasitikėjimo balsavimą dėl jų pirmojo pasirodymo Nacionalinėje Asamblėjoje.
Eliziejaus rūmai teigė, kad paskirdamas M. Barnier prezidentas užtikrino, kad ministras pirmininkas ir būsimoji vyriausybė pasiūlys kuo didesnį stabilumą ir kuo platesnę vienybę.
Barnier buvo pavesta suformuoti vienijančią vyriausybę „tarnaujant šaliai ir Prancūzijos žmonėms“, pabrėžė prezidentūra.
Tiesioginis M. Barnier iššūkis bus valdyti Prancūzijos 2025 m. biudžetą, o plano projektą Nacionalinei Asamblėjai jis turi pateikti iki spalio 1 d.
Gabrielis Attalas vasarą jau dirbo prie preliminaraus biudžeto, tačiau norint jį pasiekti parlamentaruose, reikės visų M. Barnier politinių įgūdžių.
Jo paskyrimas jau sukėlė nepasitenkinimą Naujajame liaudies fronte (NFP), kurio paties kandidatą į premjerus prezidentas atmetė.
Radikalios Prancūzijos Unbowed (LFI) – didžiausios iš keturių NFP sudarančių partijų – lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas sakė, kad rinkimai buvo „pavogti iš prancūzų žmonių“.
Užuot atėjęs iš aljanso, kuris buvo pirmas liepos 7 d., jis skundėsi, kad ministras pirmininkas bus „paskutinės partijos narys“, turėdamas omenyje respublikonus.
„Dabar tai iš esmės yra Macrono-Le Pen vyriausybės“, – sakė Mélenchonas, turėdamas omenyje kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (RN) lyderį.
Tada jis paragino žmones prisijungti prie kairiųjų protestų prieš E. Macrono sprendimą, planuojamą šeštadienį.
Kad išgyventų balsavimą dėl pasitikėjimo, M. Barnier turės įtikinti 289 parlamento narius 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje palaikyti jo vyriausybę.
Marine Le Pen aiškiai pasakė, kad jos partija nedalyvaus jo administracijoje, tačiau sakė, kad jis bent jau tenkino pradinį Nacionalinio mitingo reikalavimą, nes „gerbia skirtingas politines jėgas“.
28 metų RN prezidentas Jordanas Bardella sakė, kad M. Barnier bus vertinamas pagal jo žodžius, veiksmus ir sprendimus dėl kito Prancūzijos biudžeto, kuris turi būti pateiktas parlamentui iki spalio 1 d.
Jis paminėjo pragyvenimo išlaidas, saugumą ir imigraciją kaip didžiausią Prancūzijos žmonių ekstremalią situaciją ir pridūrė, kad „visas politinių veiksmų priemones laikome rezerve, jei to nebus artimiausiomis savaitėmis“.
Getty ImagesM. Barnier greičiausiai sulauks prezidento centristinės aljanso Ensemble palaikymo. Macrono sąjungininkas Yaël Braun-Pivet, kuris yra Nacionalinės Asamblėjos prezidentas, pasveikino kandidatą ir sakė, kad dabar parlamentarai turės atlikti visą savo vaidmenį: „Mūsų mandatas įpareigoja mus“.
Buvęs „Brexit“ derybininkas kaip potencialus kandidatas pasirodė tik vėlų trečiadienio popietę.
Iki tol kaip labiausiai tikėtini kandidatai buvo įvardijami kiti du patyrę politikai: buvęs socialistų ministras pirmininkas Bernardas Cazeneuve’as ir respublikonų regiono lyderis Xavieras Bertranas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad nė vienas nebūtų išgyvenęs balsavimo dėl pasitikėjimo.
Taip E. Macronas paaiškino, kodėl atmetė kairiųjų pažiūrų kandidatę Lucie Castets, aukštesnę Paryžiaus valstybės tarnautoją, kuri, jo teigimu, būtų nukritusi nuo pirmos kliūties.
Prezidentas buvo plačiai kritikuojamas dėl Prancūzijos politinės krizės įžiebimo.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 51% Prancūzijos rinkėjų manė, kad prezidentas turėtų atsistatydinti.
Maža to tikimybė, tačiau žmogus, kurį E. Macronas 2017 metais išrinko pirmuoju ministru pirmininku, Édouard’as Philippe’as dabar paskelbė savo vardą trejiems metams anksčiau, nei vyks kiti prezidento rinkimai.