Moldovoje, kur žmonės balsavo šalies prezidento rinkimuose ir referendume dėl to, ar konstitucijoje įtvirtinti tikslą įstoti į Europos Sąjungą, baigėsi balsavimo aikštynai.
Remiantis Moldovos rinkimų komisijos duomenimis, kai buvo suskaičiuota daugiau nei pusė referendumo balsų, „Ne“ balsavo 56 proc.
Pergalė „Ne“ daugeliui būtų staigmena, nes kelios neseniai atliktos apklausos parodė, kad 63 % rinkėjų pritartų kampanijai „Taip“.
Panašu, kad prezidento rinkimuose daugiau nei 50% iki šiol suskaičiuotų balsų rodo, kad Europos Sąjungai palanki prezidentė Maia Sandu užėmė aukščiausią vietą.
Tačiau atrodo, kad jai nepavyko surinkti daugiau nei pusės balsų – tai reiškia, kad ji ir antrasis kandidatas Aleksandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška socialistų partija, lapkričio 3 d.
Rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 51 proc., kai apylinkės užsidarė 21:00 vietos laiku (18:00 GMT), todėl referendumas galioja.
Anksčiau sekmadienį Moldovos sostinėje Kišiniove balsavusi Sandu išskyrė balsavimą referendume kaip tokį, kuris nulems Moldovos ateitį „daug dešimtmečių į priekį“.
Ji pridūrė, kad žmonės patys renkasi, kaip jiems ir savo šaliai gyventi, ir perspėjo moldovus neleisti, kad jų balsai lemtų tai, ką ji vadino „nešvariais pinigais“ – tai akivaizdus linktelėjimas. Moldovos valdžios kaltinimai dėl balsų pirkimo kampanijos, susijusios su Rusija. Kremlius šiuos teiginius griežtai neigia.
Keli kandidatai į prezidentus pareiškė boikotuosiantys referendumą. Aleksandras Stoianoglo teigė nepritariantis konstitucijos keitimo idėjai, nors pridūrė, kad palaiko savo šalies „europinius siekius“.
Daugelis jaunuolių, stovinčių eilėje prie balsavimo apylinkių, sakė, kad balsuoja, nes nori pasirinkti europietišką savo šalies ateitį – dėl ekonomikos ir daugiau galimybių.
Kai kurie teigė, kad jiems nusibodo būti „traukiami“ link Maskvos praėjus dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Moldovai tapus nepriklausoma.
„Turime pasirinkti europietišką ateitį savo šaliai, savo vaikams, savo ateitį – geopolitikai, taikai, tai yra svarbiausia“, – BBC sakė Oksana. „Kadangi esame tarp Europos ir Rusijos įtakos, ir turime pasirinkti, ko norime“.
Balsavimo apylinkėje, skirtoje atsiskyrusio Moldovos Padniestrės regiono gyventojams, kurį ekonomiškai, politiškai ir kariškai remia Rusija, BBC aptiko balsų pirkimo įrodymų.
BBC prodiuseris išgirdo, kaip moteris, ką tik įmetusi savo biuletenį į permatomą dėžutę, paklausė rinkimų stebėtojo, kur gaus atlyginimą.
Lauke mes tiesiai paklausėme, ar jai buvo duoti pinigai, kad galėtų balsuoti, ir ji be jokios abejonės tai pripažino. Ji piktinosi, kad į jos skambučius nebeatsiliepia į balsavimo apylinkę ją atsiuntęs vyras. „Jis mane apgavo!” – pasakė ji.
Į klausimą, už ką balsavo, ji neatsakė.
Rugsėjį Ilanas Šoras – pabėgęs Moldovos verslininkas, apkaltintas didelių grynųjų pinigų sumų pervedimu į šalį iš Rusijos – pasiūlė pinigų, kad įtikintų „kuo daugiau žmonių“ balsuoti prieš arba susilaikyti referendume dėl ES.
Šią savaitę Shoras padarė vaizdo pareiškimą, kuriame liepė žmonėms balsuoti už „bet ką, išskyrus Sandu“ prezidento rinkimuose.