EPA-EFE/REX/ShutterstockVyras, metantis iššūkį Moldovos proeuropietiškajai lyderei Maiai Sandu dėl prezidento posto, pagal preliminarius rezultatus užėmė nedidelę lyderio poziciją svarbiame antrajame prezidento rinkimų etape, kuris laikomas pasirinkimu tarp Europos ir Rusijos.
Aleksandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška socialistų partija, pažadėjo užmegzti glaudesnius santykius su Maskva, kai Sandu pradėjo Moldovą derybose dėl narystės ES.
Centrinė rinkimų komisija nurodė, kad suskaičiavus daugiau nei 90 proc. balsų, Stoianoglo surinko 50,5 proc., o Sandu – 49,5 proc.
Per balsavimą prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sakė, kad į Moldovos rinkimų procesą „didelis kišimasis“ iš Rusijos, kuris „gali iškreipti rezultatus“.
Rusija jau neigė kišimusi į balsavimą, įvykusį praėjus savaitei po kitų svarbių Rytų Europos rinkimų Gruzijoje, kurių prezidentas teigė, kad tai buvo „specialioji Rusijos operacija“.
Aleksandras Stoianoglo, kurį Sandu atleido iš generalinio prokuroro pareigų, neigė esąs prokremliškas.
Balsavimas Moldovoje baigėsi 21:00 (19:00 GMT), o rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei prieš ketverius metus, o rinkėjų aktyvumas buvo ypač didelis užsienio rinkimų apylinkėse.
Tikėtina, kad rezultatas taps dar griežtesnis, nes paaiškės ES ir JAV balsavimo apylinkių rezultatai. Galutinis rezultatas bus paskelbtas pirmadienį.
Pasibaigus balsadėžėms Maia Sandu ir jos varžovė dėkojo rinkėjams, o Stoianoglu kalbėjo rusiškai ir rumuniškai. Nors rumunų kalba yra pagrindinė Moldovos kalba, dėl sovietinės praeities plačiai kalbama rusų kalba.
Balsuodamas jis pažadėjo būti „apolitišku prezidentu“ visiems ir žurnalistams sakė, kad balsavo už „Moldovą, kuri turėtų vystytis darniai ir su Vakarais, ir su Rytais“.
Moldovos žiniasklaida pranešė, kad Stoianoglu ypač gerai apklausė kaimo vietovėse ir pietuose, o Sandu lenkė miestuose ir užsienyje.
Diego Herrera Carcedo/AnadoluSandu, atidavusi savo balsą už moldavų nepriklausomybės išsaugojimą, kreipėsi į „vagius“, kurie siekia nusipirkti jų balsą ir šalį.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stanislavas Secrieru sakė, kad Rusija suorganizavo autobusus ir didelius užsakomuosius skrydžius, kad atvežtų rinkėjus į rinkimų apylinkes.
Jis pridūrė, kad sprogdinimai trumpam sutrikdė balsavimą Moldovoje, JK balsavimo apylinkėse Liverpulyje ir Nortamptone bei Frankfurte ir Kaizerslauterne Vokietijoje.
EPA-EFE/REX/Shutterstock51 metus tarybinę respubliką gyvenusią Moldovą riboja Ukraina ir Rumunija bei viena skurdžiausių Europos šalių. Joje gyvena 2,5 milijono gyventojų, o emigrantų – 1,2 milijono.
Moldovos valdžia jau seniai perspėjo, kad pabėgęs oligarchas, vadinamas Ilanu Šoru, išleido 39 mln.
Maskvoje įsikūręs Šoras neigia padaręs nusikaltimą, tačiau pažadėjo sumokėti grynaisiais pinigais visiems, kurie pasiruošę paremti jo raginimą „ne“ ES.
Komentatoriai ir politikai perspėjo, kad Stoianoglu pergalė gali radikaliai pakeisti Dunojaus ir Juodosios jūros regiono politinį kraštovaizdį ne todėl, kad jis buvo kažkoks „Trojos arklys“, o greičiau dėl to, kad Rusija atsilieka nuo jo.
Eilės prie balsavimo apylinkių Maskvoje, Italijoje ir tarp rinkėjų iš daugiausia rusakalbio atsiskyrusio Padniestrės regiono, kurie turėjo pereiti Dniestro upę į Moldovos kontroliuojamą teritoriją. Padniestrėje yra Rusijos karinė bazė ir didžiulis ginklų sandėlis.
Moldovos rinkimų komisija nurodė žinanti pranešimus apie organizuotą ir neteisėtą rinkėjų gabenimą oru ir sausuma Rusijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane ir Turkijoje, ir kreipėsi į visuomenę prašydama pranešti apie tolesnius pažeidimus.
Nors Sandu nesunkiai laimėjo pirmąjį balsavimo turą, keli kandidatai atsiliko už Stoianoglo, nors trečią vietą užėmęs kandidatas atsisakė paremti nei vieną iš dviejų.
Pirmasis turas sutapo su įtemptu referendumu dėl pritarimo konstitucijos pakeitimui, apimančiam įsipareigojimą prisijungti prie ES.
Galiausiai balsavimas buvo priimtas nedidele persvara „už“, o Maia Sandu teigė, kad buvo aiškių įrodymų, kad buvo bandoma nusipirkti 300 000 balsų.