Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad Rusijos vykdomas Šiaurės Korėjos karių dislokavimas prieš Ukrainą yra „rimtas konflikto eskalavimas“, teigia šaltiniai vyriausybėje.
Pirmajame pokalbyje tarp lyderių per beveik dvejus metus Scholzas paragino Putiną nutraukti karą ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.
Kremlius apibūdino pokalbį kaip „išsamų ir nuoširdų apsikeitimą nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje ir pridūrė, kad pats dialogo faktas yra teigiamas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad skambutis buvo „Pandoros skrynia“, ir tvirtino, kad tai silpnina Putino izoliaciją.
Pasak vyriausybės šaltinių, kanclerė pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje ir paragino Maskvą derėtis su Kijevu, kad būtų pasiekta „teisinga ir ilgalaikė taika“.
Jis taip pat pabrėžė „nesvyruojantį Vokietijos ryžtą palaikyti Ukrainą gynybinėje kovoje prieš Rusijos agresiją tol, kol reikės“.
Scholzas ypač pasmerkė Rusijos oro antskrydžius civilinei infrastruktūrai.
Pokalbis telefonu truko apie valandą ir abu lyderiai sutiko palaikyti ryšį. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad, Kremliaus teigimu, skambutį inicijavo Vokietija.
Vokietijos vyriausybė stengsis išvengti bet kokių kaltinimų, kad Berlynas bando sudaryti susitarimą su Maskva dėl Ukrainos galvos, ypač turint omenyje skaudžius XX amžiaus prisiminimus Rytų Europoje apie nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, skiriančią regioną tarp jų.
Rašytiniame pareiškime kanclerės biuras pabrėžė, kad Scholzas taip pat kalbėjosi su Zelenskiu prieš skambindamas Putinui. Scholzas taip pat planavo dar kartą pasikalbėti su Zelenskiu, kai bus baigtas skambutis, kad paaiškintų pokalbį su Rusijos prezidentu.
Pranešama, kad Kremliaus pareiškime Rusijos žiniasklaidai Putinas Scholzui pasakė, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai patyrė „precedento neturintį degradaciją visame pasaulyje dėl Vokietijos valdžios „nedraugiško kurso“.
Anot Kremliaus, V. Putinas pasakė Scholzui, kad bet koks galimas taikos susitarimas turi „remtis naujomis teritorinėmis realijomis“ – kitaip tariant, Ukrainos teritorija, kurią Rusija okupavo nuo 2022 m.
Putinas taip pat sakė, kad taikos susitarimas gali įvykti tik pašalinus „pagrindines konflikto priežastis“. Kremlius savo invaziją į Ukrainą pateisina kaltinimu NATO „plėtra“ į Rytų Europą.
Skambutyje Putinas teigė, kad „dabartinė krizė buvo tiesioginis daugelį metų trukusios NATO agresyvios politikos, kuria siekiama Ukrainos teritorijoje sukurti antirusišką placdarmą, rezultatas“.
Praėjusį sekmadienį duodamas interviu Vokietijos televizijai Scholzas sakė, kad planuoja pasikalbėti su Putinu, kad paskatintų taikos derybas. Jis sakė, kad elgiasi ne pats, o konsultuodamasis su kitais.
Spėjama, kad Scholzas kitą savaitę Rio de Žaneire vyksiančiame G20 susitikime planuoja pasikalbėti ir su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, drungnu Rusijos rėmėju, apie karą Ukrainoje.
Paskutinį kartą Scholzas su Putinu kalbėjosi telefonu 2022 m. gruodžio 2 d. Paskutinį kartą jie susitiko likus savaitei iki visiškos invazijos į Ukrainą.
Tuo metu Scholzas grįžo į Berlyną su Putino pažadais, kad Rusija neketina įsiveržti į Ukrainą. Po savaitės įvykęs išpuolis buvo paskutinis pasitikėjimo tarp Vokietijos ir Rusijos lūžis.
Dešimtmečius Berlynas bandė užtikrinti taiką su Maskva, sujungdamas abi šalis prekybos ir energetikos ryšiais. Šis siekis žlugo per naktį, kai Rusija pradėjo visišką invaziją į Ukrainą.
Šiandien Vokietija yra didžiausia karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai donorė po JAV, o pagrindiniai politikai iš viso politinio spektro ir dauguma rinkėjų pasisako už paramą Ukrainai.
Tačiau vasarį Vokietijoje įvykus rinkimams, didėja spaudimas rimtoms taikos deryboms užbaigti karą Ukrainoje.
Kraštutinių dešiniųjų AfD ir naujoji kraštutinių kairiųjų populistinė BSW, kurie kartu rinkimuose galėtų laimėti nuo ketvirtadalio iki trečdalio balsų, kaltina vyriausybę nepakankamai pasidarius taikos susitarimui.
Scholzo valdančioji koalicija žlugo praėjusią savaitę ir dabar jis vadovauja mažumos vyriausybei iki rinkimų. Ir jam, ir jo partijai rinkimuose sekasi prastai.
Vokietiją smarkiai nukentėjo karas Ukrainoje – tiek politiškai, tiek ekonomiškai.
Taigi bet koks ženklas, kad Scholzas padeda užbaigti konfliktą, gali paversti jo turtus prie balsadėžės.