Prancūzijos mažumos vyriausybė atsidūrė ant žlugimo slenksčio po to, kai ministras pirmininkas Michelis Barnier panaudojo specialias galias, kad per savo biudžetą būtų perkeltas be balsavimo parlamente.
Įsiutusios opozicijos partijos pareiškė palaikančios pasiūlymą dėl nepasitikėjimo nušalinti buvusį „Brexit“ derybininką per balsavimą, kuris galėtų įvykti jau trečiadienį.
Barnier nusprendė įgyvendinti prieštaringai vertinamas socialinės apsaugos reformas, remdamasis prezidento dekretu, nes nesulaukė pakankamai paramos šioms priemonėms.
Vienas kairiojo sparno prancūzų parlamentaras BBC sakė, kad dėl šio žingsnio Prancūzija išgyveno „gilią, didžiulę politinę krizę“.
Prancūziją apėmė politinis netikrumas, kai paskambino prezidentas Macronas vasarą vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose, dėl kurių parlamentas buvo pakabintas kur nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos.
Daugumą vietų laimėjo kairiųjų aljansas, o konservatorius Barnier – Macronas paskyrė stabilumą Prancūzijos vyriausybei – nuolat gresia balsavimas, dėl kurio jis gali būti priverstas pasitraukti.
Nors Barnier paskutinę minutę padarė nuolaidų dėl socialinio draudimo finansavimo įstatymo, kuriuo buvo siekiama pažaboti didėjantį Prancūzijos deficitą, jo pastangų nepakako, kad jį peržengtų.
Įsitikinęs, kad Nacionalinė Asamblėja atmes įstatymo projektą, Barnier pasinaudojo vykdomosiomis galiomis pagal Prancūzijos konstitucijos 49.3 straipsnį, kad jį priimtų.
„Nemanau, kad prancūzai mums atleis, kad pasirinkome partinius interesus, o ne šalies ateitį“, – antradienį parlamentarams sakė Barnier, aiškindamas savo sprendimo priežastis. „Dabar kiekvienas turės prisiimti savo atsakomybę, kaip aš prisiėmiau savo.
Beveik iš karto kairiojo sparno opozicinė partija „France Unbowed“ (LFI) ir Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis mitingas (RN) pareiškė, kad pateiks balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Le Pen žurnalistams parlamente sakė, kad „prancūzams jau gana“.
Biudžeto įstatymo projektu buvo siekiama padidinti 60 mlrd. eurų (49 mlrd. GBP) mokesčių ir sumažinti išlaidas.
Tačiau Barnier buvo priverstas nusileisti kritikų reikalaujamiems pokyčiams, nes neturėjo daugumos parlamente.
Tai įtraukta panaikinti anksčiau planuotą elektros mokesčio padidinimą, taip pat planus nuo kitų metų taikyti ne tokią dosnią receptinių vaistų kompensavimo politiką.
Naujoji versija liko nepriimtina opozicijai, RN prisijungė prie kairiųjų, prieštaraujančių jai.
Barnier perspėjo apie finansinius ir politinius jo atleidimo padarinius, tačiau LFI prezidentė Mathilde Panot pirmadienį pareiškė, kad „nebus chaoso, kai ponas Barnier ir jo vyriausybė pasitrauks“.
„Dabar išgyvename politinį chaosą ir dėl M. Barnier vyriausybės, ir dėl Emmanuelio Macrono prezidentavimo.
Nathalie Oziol, griežtai kairiosios France Unbowed grupės parlamentarė, BBC laidai Newshour sakė, kad Prancūzija išgyvena „gilią, didžiulę politinę krizę“.
„Aišku, kad ši vyriausybė neprivedė prie jokios formos stabilumo, kad Macrono politika neprivedė prie jokios formos stabilumo – ir pastarąjį mėnesį tai pablogėjo“, – sakė parlamentaras.
Jei Barnier neatlaikys trečiadienio balsavimo dėl nepasitikėjimo, jis liks laikinojo ministro pirmininko pareigas, kol Macronas paskelbs naują vyriausybę.
Tai gali būti nauja daugumos vyriausybė – mažai tikėtina, atsižvelgiant į Prancūzijos parlamento atskilimą – arba technokratinė vyriausybė, kuri vadovaus šaliai, kol kitą vasarą bus surengti nauji rinkimai.
Procesas gali užtrukti kelias savaites, kaip tai įvyko po to, kai vasarą per pirmalaikius visuotinius rinkimus parlamentas buvo pakibęs.
Kelios partijos taip pat reikalauja naujų prezidento rinkimų. Šiuo metu Macronas turi likti pareigose iki 2027 m.
Jei vyriausybė neišgyvens balsavimo, žlugs ir biudžeto projektas.